užpalėnas

užpalė́nas sm. (1) K.Būg, KŽ, JT37 Užpalių ar jų apylinkės gyventojas: Čia gi užpalė́nai kalba, tuoj pažinau Užp. Ana, rodos, užpalė́nuos nutekėjo Dbk. ^ Užpalė́nas kai dirba, tai net karnos šikinę daužo Dkk. Dusetiškiai mandrūs ir tinginiai, užpalėnai bagoti ir pikti, o kamajiškiai labai kytri KrvP(Km).